Auksinis ruduo Raudondvario pilies parke

DSC00021i

Jūs net neįsivaizduojate, kaip aš mėgstu keliauti! Tas žavintis laukimo nerimas, daiktų krovimasis, stengiantis nieko nepamiršti, paskutinio vakaro prieš išvykimą jaudulys… Ir visai nesvarbu, ar tai tolimas skrydis keičiant tris lėktuvus ar kelionė autobusu po Europą. Net ir nedideli nepatogumai vėliau virsta nuostabiais prisiminimais. Neilgi sustojimai Lenkijos degalinėse naktį ar desperatiškai perkraustomi lagaminai registruojantis skrydžiui – viskas turi to savito žavesio. Net ir grįžusi iš kurios nors varginančios kelionės ir tarusi sau, kad viskas, užtenka, dabar pailsėsiu, kitą rytą, jau išsimiegojusi ir tik įsijungusi kompiuterį pirmiausia pradedu planuoti kitą pasaulio pažinimo žygį. O jei nutinka taip, kad metus ar net kelis iš eilės dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių tenka niekur toliau neiškeliauti, imu jausti neapsakomą kelionių ilgesį.

Šie metai – vieni iš tų, kuomet niekur toliau ištrūkti nepavyko. Vasara buvo labai sunki ir darbinga, viską prisimenu tarsi pro rūką, kartais net pagalvoju, ar ji išvis buvo… Rudens pradžia irgi buvo gana įtempta, laiko pamatyti gamtos grožį beveik neliko. Tačiau atėjus spaliui, mano gimtajam mėnesiui, ir gyvenimo tempui šiek tiek sulėtėjus, atsirado galimybė savaitgaliais šiek tiek pavažinėti po gražias apylinkes, per daug nenutolusias nuo mano gimtojo Kauno. Smagu, kad ruduo pasitaikė gražus, gana šiltas ir saulėtas, leidęs pasidžiaugti ryškiomis spalvomis nusidažusia gamta. Išties, kiekvienas metų laikas savaip gražus, svarbu, kad jis būtų tas tikrasis, idealusis savo paties atspindys, kad žiema būtų panaši į žiemą su sniego pusnimis, vasara lepintų karšta saule ir vakarinėmis liūtimis, po kurių gamta atgyja ir taip kvepia, kad pavasaris būtų gaiviai šiltas, saulėtas ir žydintis, barstantis obelų žiedlapius po kojomis, o ruduo pasitiktų saule ir auksaspalviais lapais. Šis ruduo tikrai leido juo pasidžiaugti :).

O šiame įraše, su tokia ilga įžanga norėjau pasidalinti vieno gražaus, nors ir be saulės, šeštadienio netolimos išvykos vaizdais. Važiavome į vos dešimtį kilometrų nuo laikinosios sostinės nutolusį Raudondvarį. Šio miestelio pilies ir dvaro sodą bei jų apylinkes mėgau dar gerokai iki restauravimo darbų pradžios, kuomet viskas buvo apleista, bet ir savaip nuotaikinga. Dabar Raudondvario pilis, parkas ir šalia esanti dvaro oranžerija, kurioje įsikūręs prabangaus interjero restoranas su žiemos sodu   tapo mėgstama vestuvininkų pokylių ir fotosesijų vieta (tiesa, kabantis skelbimas įspėja, kad už fotografavimą parke reikia nepagailėti 10 Eurų, bet panašu, kad tai liečia tik profesionalias fotosesijas ir švenčių fotografavimą, o ne mėgėjiškų kadrų gaudymą). Žinoma, tame yra ir pliusų – aplinka tikrai labai gražiai tvarkoma, kita vertus nudailinta ji, mano akimis, neretai netenka pusės savo laukiniško grožio… O dabar kviečiu kartu prisiminti auksinio rudens akimirkas Raudondvario pilies parke.

DSC00053iw

DSC00056iw

DSC00058iw

DSC00063iw

DSC00066iw

DSC00059iw

DSC00067iw

DSC00060iw

DSC00091iw

DSC00093iw

DSC00094iw

DSC00100iw

Nuoširdžiai – Jūsų Preilė ♥

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s