Labas vakaras visoms! Ar karščiai dar nenukamavo? Aš mėgstu šilumą, bet būnant mieste, o ne prie jūros ar ežero, tokia temperatūra vargina per daug – norisi tik gulėti kur nors pavėsyje, o susikaupti protinei veiklai beveik išvis neįmanoma. Bet šįvakar norėjau papasakoti visai ką kitą.
Ar žinote, kokios gėlės yra mano mėgstamiausios? Ne, ne rožės, nors jos man irgi patinka. Labiausiai mano širdis linksta prie pakalnučių, bijūnų ir alyvų, žinoma, jei tik šio krūmo žydinčias šakas galima pavadinti gėlėmis. Vienas nuostabiausių laikotarpių man yra gegužės pabaiga, kai žydi ir alyvos, ir pakalnutės vienu metu. Ech, norėtųsi, kad tai tęstųsi amžinai… Bet visada, kaip tyčia, šis periodas būna vienas įtempčiausių įvairiais gyvenimo etapais, tad ir šiais metais nudaug galėjau gėrėtis žiedais ir mėgautis jų aromatu. Visgi, laikinai (o tas laikinumas, kaip žinia, užsitęsia ilgokai) glausdamasi pas šeimą, spėjau truputį pasigrožėti nuostabiomis mamos alyvomis ir jas įamžinti lyjant lietui, pasidabinusias vandens lašeliais. Kadangi tiek mamos sode, tiek ir visur jos jau spėjo nužydėti, kviečiu kartu prisiminti jų kerintį grožį, žvelgiant į nuotraukas.
O kas gali būti nuostabiau už alyvas? Tik alyvos, apšviestos ryškaus, pilno mėnulio šiltą, kvepiančią naktį…
Ačiū, kad buvote kartu! Gražios ir šiltos jums vasaros nakties.
Nuoširdžiai – Jūsų Preilė ♥
