Kelionė į Paryžių su Ecolines autobusu: įspūdžiai, nedideli nuotykiai, privalumai ir trūkumai atvirai

Labas rytas visiems! Nustebinsiu, kad į Paryžių, vadinamąjį Šviesų miestą, vykau ne lėktuvu, kaip būtų įprasta ir suprantama, taupant laiką ir energiją, bet tarptautinių reisų autobusu Ecolines iš Kauno. Paklausite, kodėl pasirinkau ilgesnę nei 30 valandų, varginančią kelionę nepatogiu autobusu? Ne, lėktuvų aš nebijau, tačiau šį kartą, pirmai, nors ir trumpai, pažinčiai su Paryžiumi autobusu keliavau ekonominiais sumetimais – Ecolines surengtos akcijos metu bilietus buvo galima įsigyti „nepadoriai“ pigiai. Taigi, surizikavome ir ryžomės tokiai avantiūrai. Tiesa, gauti pigius bilietus nebuvo taip ir lengva – vienam reisui numatytu akcijiniu laikotarpiu buvo skirti tik 3 bilietai su didele nuolaida, tad pasisekė greičiausiems. Pasirinkome vėliausią galimą laiką, tačiau kelionės pradžioje kiek dvejojau – pačiame Paryžiuje praleisime tik 2 dienas, o kelionė trunka beveik dvigubai tiek.

Kadangi interneto platybėse nepavyko aptikti kelionės tokio tipo autobusų maršrutais aprašymo, nutariau apie tai jums detaliai papasakoti pati, atvirai išklodama savo įspūdžius ir nedidelius kelionės nuotykius, kad galėtumėte apsispręsti, ar verta keliauti būtent taip.

20170324_082527i

20170324_151158i

Kelionė prasidėjo gana sklandžiai – autobusas išvykti beveik nevėlavo, nebuvo perpildytas. Visgi žadėtos erdvios sėdynės su plačiais tarpais tarp kėdžių, o taip pat ir modernios planšetės su filmais, muzika ir žaidimais pasirodė labiau reklama nei tiesa – patogumai autobuse – kaip įprastame, ne pirmo naujumo tarpmiestiniame (nuotraukos Ecolines tinklapyje – matyt naujausio įmonės turimo autobuso), o planšetės vis negaudė ryšio su serveriu. Nemaloniai nustebino ir nuolatinis tikrinimas pasienio teritorijose, jau pradedant Lietuvos dalimi. Prisiminėme senus pirmųjų kelionių laikus, kuomet Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai (ES). Žinoma, tikrinimai nuo Ecolines nepriklauso, o ir yra pateisinami, kadangi tokiais tarptautinių reisų autobusais nemažai vyksta ir ne ES piliečių.

Kelionė nepraėjo ir be nedidelių nuotykių. Naktį, autobuso keleiviams sumigus, vos kirtus Vokietijos sieną, mus sustabdė vokiečių policijos ekipažas ir nuo greitkelio palydėjo tolyn, iki didesnės poilsio aikštelės. Po eilinės autobuso keleivių apžvalgos ir jų dokumentų tikrinimo, pareigūnas susirinko ne ES piliečių, įlipusių Varšuvoje, pasus. Valandžiukę pralaukus, jis sugrįžo ir išsivedė vieną, panašu, nustebusį keleivį, kuris lauke buvo „papuoštas“ antrankiais ir įsodintas į automobilį. Aikštelėje tuo metu buvo susirinkę dar keletas papildomų policijos ekipažų. Taigi, autobuse liko vienu mažiau. Darome prielaidą, kad minėtas keleivis net ir nežinojo esąs paieškomas, nes kitu atveju būtų nesunkiai pabėgęs.

Vėliau savo kelionę tęsėme ramiai ir be sutrikimų. Žinoma, miegas autobuse nėra pats saldžiausias, kiek nepatogu pilnai neišsitiesus, nuleistos kojos truputį tinsta, tačiau viskas išgyvenama. Laiką greičiau prastumti padeda nemokamas wifi, kuris, nors ir dirba su trikdžiais ir nėra itin saugus virusų atžvilgiu (rimtas „trojanas“ gerokai sutrikdė mano keliauninkės mamos, kiek anksčiau vykusios į Olandiją tuo pačiu Ecolines maršrutu, telefono veikimą), visgi yra būtinas šiuolaikiniam keliautojui tiek ieškant papildomos informacijos, tiek palaikant ryšį ir dalijantis įspūdžiais su artimaisiais ir draugais, tiek ir pramogaujant. O štai videoteka autobuso planšetėje mažoka, dauguma filmų senesni ir matyti, tad jei esate kinomanas, žiūrėti ko gero nelabai ką ir rasite. Dar vienas nepatogumas – autobusas stoja gana retai, o ir sustojimai daugiausiai būna trumpi ir techninio pobūdžio, todėl tenka įprasti beveik visos kelionės metu naudotis autobuse esančiu cheminiu tualetu. O čia jau reikia šiek tiek įgūdžių, norint išsilaikyti ant kojų autobusui dardant, pvz, Lenkijos keliais. Tiesa, autobuse galima įsigyti ir karštos kavos arba arbatos bei užkandžių visai palankiomis kainomis. Pastarųjų kiekis ir pasirinkimas itin ribotas, o atsargos baigiasi vos kelionei įpusėjus (tai, žinoma, priklauso nuo keleivių valgumo), o ir ne viską, kas įrašyta meniu, gausite. Kadangi užkandžiais kelionei buvome apsirūpinę, ragavome tik juodos kavos, kuri man būtina tonusui pakelti. Galimi pasirinkimai – paprasta, plikinama (su tirščiais), gana „skystoka“ arba tirpi kava, kainuojančios po 1,70 Eur. Kito pasirinkimo neturint, gerti galima.

Kelionei persiritus į antrąją, įdomiąją dalį, Olandija ir Belgija pasitiko mus saule ir tikro pavasario nuotaika – žaluma, žydinčiais medžiais ir krūmais. Kadangi, pagal maršrutą, autobusas užsukdavo ir į miestus pasiimti naujų keleivių ir išlaipinti pasiekusius savo tikslą, smalsu buvo pasidairyti po dar nematytas vietas. Mielai dar kartą pravažiavau Briuselį, itin gražiai nutviekstą saulės, su kuriuo prieš trejetą metų jau susipažinau, bet dar būtinai ketinu sugrįžti, juolab, kad čia gyvena ir dirba mano senas geras draugas.

Jau temstant, gerą valandą vėluodami, pagaliau pasiekėme ir išsvajotą, didingąjį Paryžių. Buvome išlaipinti Gare du Nord (šiaurinės stoties) užnugaryje. Kaip ir galima tikėtis, stoties rajonas didmiestyje, kad ir kokiame nuostabiame, tikrai nėra pats jaukiausias ir saugiausias. Taigi, tikrai rekomenduoju nežioplinėti.

DSC01949i

Kelionė iš Paryžiaus atgal prasidėjo pusvalandžiu vėliau nei buvo numatyta pagal grafiką, autobusui dėl neaiškių priežasčių vėluojant atvykti prie Gare du Nord. Darome prielaidą, kad tam sutrukdė rytinis eismo pikas. Kitu atveju būtume sunerimę, tačiau autobuso lūkuriavome maloniai besišnekučiuodami su kita lietuvių pora, su kuria keliavome ir į priekį. Pagaliau atvykus autobusui, mus pasitiko kita darbuotojų komanda – šįkart vyko net dvi autobuso palydovės / stiuardesės – profesionalė Aliona ir stažuotoja lietuvė Justina. Pats autobusas maloniai nustebino – buvo kiek naujesnis, modernesnis, tarpai tarp sėdinių erdvesni, tad ir kelionė atgal buvo gerokai komfortiškesnė. Vis dėlto, reikėtų paminėti, kad rūpesčio keleiviai daugiau sulaukė kelionės pirmyn metu, kuomet mus lydėjo stiuardesė Natalija.

Sklandžiai, nedaug teužpildytu autobusu pravažiavome Prancūziją, Belgiją ir Olandiją, o tuomet prasidėjo šiokie tokie keistumai. Visų pirma, sustojome netoli sienos su Vokietija esančioje Olandijos degalinėje, kuo, žinoma, apsidžiaugėme – atsigėrėme geresnės kavos, pamankštinome nuvargusias kojas. Tik vėliau paaiškėjo, kad pagrindinis kelionės tikslas – autobuso personalui, laikantis kažkokios tradicijos, įsigyti esą geresnės, kokybiškos maltos kavos, skirtos ne „trečiosioms“ šalims. Ką gi, kol kas visi patenkinti, todėl pasakoju tolimesnius įspūdžius. Ko gero, nepraėjus nei pusvalandžiui, sustojome ir vėl – jau Vokietijoje, nedideliame miestukyje, pigių prekių Mekoje Lidle, darbo dienai besibaigiant. Čia buvo numatytas 15 minučių sustojimas, tačiau užtrukome tikrai geras 40. Dauguma keleivių net nelipo iš autobuso, palikto saulės atokaitoje ir kantriai laukė, kol vairuotojai neskubėdami apsipirks. Kantrybės likučiams senkant (pagalvokime – juk tolimesniuose autobuso sustojimuose laukia kiti keleiviai), su dideliu, prikrautu prekių vežimėliu pagaliau sugrįžo autobuso personalas, o tarp pirkinių išdidžiai pūpsojo ir alaus pakuotės…

Toliau kelionę tęsėme įprastai. Jau naktį, pora valandų po pusiaunakčio, keleiviams spėjus nusnausti, trumpam stabtelėjome aikštelėje Lenkijoje. Ir šįkart planuotas 15 minučių sustojimas pavirto tris kartus ilgesniu. Pasirodo, vienam autobuso keleiviui – perbalusiam rusakalbiui jaunuoliui, įlipusiam Paryžiuje, pasidarė negera. Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui laukėme, kol medikai jam atliks būtinas gaivinimo procedūras. Viskas baigėsi laimingai ir po gerų 45 minučių kelionę tęsėme. Ramiai praleidę naktį ir pravažiavę amžinai taisomais ir modernizuojamais keliais per likusią Lenkijos dalį, Kauną pasiekėme laiku.

Pabaigai pateiksiu kelionės Ecolines tarptautinių reisų autobusu pliusus ir minusus, lyginant su kelione lėktuvu – gal tai padės apsispręsti, kaip jums keliauti būtų priimtiniau.

Kelionės Ecolines autobusu privalumai:

  • Pigiau nei skristi gerų avialinijų lėktuvu
  • Patogesnis atvykimo ir išvykimo laikas (Paryžiaus atveju), lyginant su skrydžiu pigių avialinijų lėktuvu
  • Atvykimas į miesto teritoriją – ekonomiškai palankiau nei vykti shuttle autobusais iš užmiestyje esančio oro uosto
  • Galimybė trumpai susipažinti su nematytais miestais ir vietovėmis
  • Bendrumo jausmas su kitais keleiviais, ypač tėvynainiais
  • Proga lavinti užsienio kalbų įgūdžius, bendraujant su bendrakeleiviais užsieniečiais
  • Nauja patirtis ir savęs išbandymas
  • Netikėtumo faktorius, nedideli nuotykiai

Kelionės Ecolines autobusu trūkumai:

  • Perkant bilietus be akcijų, kaina gali būti ir didesnė nei skrendant pigių skrydžių bendrovių lėktuvu
  • Didelės laiko sąnaudos
  • 30 valandų sėdint, bemiegė arba mažai miegota naktis, didelis nuovargis
  • Netiks turintiems rimtesnių sveikatos – stuburo, sąnarių problemų, skrandžio negalavimų, polinkį skysčių kaupimuisi (kojų tinimas), keliaujantiems su vaikais

O pabaigai, apibendrinant, galiu pasakyti – kelione esu patenkinta, nemalonių nutikimų nepatyrėme, sklandžiai ir beveik laiku pasiekėme tikslą. Ar kartosiu? Tokiu atstumu, ko gero, ne, bet jau po mėnesio su Ecolines, kartu su mama, keliausime į Taliną.

Visus kelionių su Ecolines maršrutus galite rasti čia.

Nuoširdžiai – Jūsų Preilė ♥

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s