Labas rytas! Kaip ir žadėjau, ilgai nedelsdama pateikiu antrąją kelionės įspūdžių Paryžiuje dalį su daug nuotaikingos foto medžiagos (pirmąją dalį galite rasti čia).
Antrąjį rytą, kuris išaušo saulėtas ir dar šiltesnis, netgi visiškai vasariškas, pasivaikščiojimą pradėjome nuo visai netoli mūsų apartamentų esančio populiariojo, modernistinio šiuolaikinio meno ekspozicijų komplekso – Pompidu centro (Centre national d’art et de culture Georges-Pompidou). Dėl laiko stokos ekspozicijų nelankėme, be to, prisipažinsiu, kad aš tikrai nesu šiuolaikinio meno gerbėja, o centro kieme stovintis vamzdis man reiškia tiesiog inžinerinę konstrukciją, o ne modernios išraiškos meno kūrinį.
Tęsdami apžvalginę ekskursiją, nepastebimai pasiekėme ir garsiąją Notre Dame katedrą, kur jau nuo anksčiausio ryto buriavosi minios turistų, trokštančių patekti į jos vidų.
Nepaisant eilės laukiančiųjų, ir aš nepraleidau progos įsiamžinti prie turistų mėgiamo, mistifikuoto Paryžiaus nulinio taško (Point Zero), žyminčio sutartinį miesto centrą, nuo kurio skaičiuojami visi atstumai.
Iš visų pusių apėję katedrą, būtinai patraukėme į netoliese esantį Ile de la Cité salos gėlių turgelį (Marche aux fleurs), kuris ypač keri sekmadienio rytais – akys raibsta nuo įvairiausių ryškiaspalvių gėlių žiedų, išdėstytų labai skoningai ir subtiliai, o fone girdėti paukščių balsai iš toliau įsikūrusių paukštininkų zonos. Ten išties apima nepaprasta nuotaika – nuostabiausios gėlės, paukščių klegesys, saulės spinduliai – taip ir turėtų atrodyti sekmadieniai…
Pasigrožėję gėlėmis pasiekėme 10-ąjį rajoną (10th arrondissement), kur užkandome (o taip, ir vėl tų neprilygstamųjų kruasanų su kava!) ir visuomeniniu transportu keliavome iš arčiau susipažinti su Paryžiaus simboliu – Eifelio bokštu (La Tour Eiffel).
Neabejotinai viena gražiausių Eifelio panoramų atsiveria iš Trokadero aikštės (Place du Trocadéro).
Iki soties atsigėrėję Eifelio ir apylinkių vaizdais keliavome toliau – juk diena trumpa, o Paryžius toks didelis!
Pėsčiomis perėjome prabangiuosius 16-ąjį (16th arrondissement) ir 8-ąjį rajonus (8th arrondissement), kuriuose akį traukia ištaigingi viešbučiai ir liukso klasės prekinių ženklų parduotuvės. Pastarajame išvystame ir Konkordijos aikštę (Place de la Concorde) su istoriniu Luksoro obelisku (Obélisque de Louxor). Šis objektas manęs, tiesą sakant, nesužavėjo – aikštė nejauki, didžiulė, nėra kur pasislėpti nuo svilinančios saulės, o vėjas pusto dulkes tiesiog į akis. Čia mane ištiko ir nuovargio krizė, nuo kurios gelbėjomės dideliu puodeliu stiprios, juodos kavos tiesiog pirmoje jaukesnėje viešbučio kavinaitėje. Toks energinis užtaisas laikinai suteikė jėgų, o šalia atrasta nuostabi, prestižinė Vandomo aikštė (Place Vendôme), viliojanti garsiausių prabangių prekinių ženklų atstovybėmis ir parduotuvėmis, visiškai privertė pamiršti skaudamas kojas. Vien jau ko vertos mėlynos Chanel butiko durys!
Su naujomis jėgomis patraukėme toliau, pakeliui stabtelėdami vienoje iš visiems gerai žinomų, tradicinių Paryžiaus skanėstų macarons’ų ir kitų gardėsių tinklo Ladurée parduotuvėlėje – Ladurée Paris Le Macaron butike, kurio dekoro grožio net negaliu apsakyti žodžiais. Tiesiog tobula estetika, prabanga ir jaukumas! Ir čia, žinoma, nepaisant nemažų skanėstų kainų, driekėsi ilgiausios turistų eilės…
Ekskursiją tęsėme Tiuilri rūmų soduose (Jardin des Tuileries), kuriuose, kad ir kaip traukė prisėsti (o gal net ir prigulti), taupydami laiką tik apsidairėme, ir keliavome bent iš išorės susipažinti su garsiuoju Luvru (Palais du Louvre).
Maloniai švietė pavakarės saulė, nurausvindama pastatus, o Senos (Seine) krantinėje vakariniams romantiškiems pasisėdėjimams rinkosi paryžiečiai ir miesto svečiai.
Keliaudami krantine link laikinųjų namų supratome, kad mūsų neilgos, bet labai turiningos atostogos neišvengiamai artėja prie pabaigos, o dviejų dienų pažinti Paryžių tikrai nepakanka. Tą dieną nupėdinome daugiau nei 20 km, tad, nors ir planavome paskutinį vakarą dar pamatyti ir Monmartrą (Montmartre), šios idėjos teko atsisakyti dėl nepakeliamo nuovargio.
Išties, Paryžius paliko neišdildomą įspūdį. Prižadėjome sau ten dar ne kartą sugrįžti – juk tiek liko nepamatyta ir nepajausta…
Nuoširdžiai – Jūsų Preilė ♥
preiles.wordpress.com 
Vienas komentaras “Pavasarinis Paryžius. 2 dalis”