Labas rytas visiems! Šiandien noriu pakalbėti visiškai kita nei įprasta tema – ne apie grožio produktus, madą ir net ne apie keliones. Šį kartą jūsų dėmesiui – trumpas pasakojimas apie kiekvienam be išimties gyvybiškai svarbius pirmosios pagalbos mokymus AŠ GALIU PADĖTI, kuriuos organizuoja Lietuvos draudimas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi.
Pradžioje tikrai neketinau jums pasakoti apie šiuos mokymus (todėl ir neturiu nei vienos nuotraukos iš renginio, net darytos telefonu), tačiau po jų, palikusių man didžiulį teigiamą įspūdį, davusių neįkainuojamą naudą ir praplėtusių žinių akiratį, supratau, kad būtinai turiu jums apie tai papasakoti – gal ir jūs dar spėsite pasinaudoti proga juose dalyvauti.
Dažnai naiviai tikimės, kad mums ir mūsų artimiesiems nieko nenutiks ir pirmosios pagalbos įgūdžių neprireiks, tačiau netikėtai susidūrę su nelaime ne tik pasimetame, bet ir iš tiesų nežinome, kaip teisingai elgtis. Susimąstykime – ar tikrai žinome, ką daryti su sąmonės neturinčiu, sutrikusio kvėpavimo žmogumi ar įvykus traumai, ar atpažįstame pirmuosius infarkto ir insulto požymius, ar tikrai turime žinių, ką daryti užspringus? Ir ar bent nutuokiate, kaip teisingai daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą? Įtariu, kad daugelio atsakymai nebūtų teigiami arba bent jau neužtikrinti…
Tiesa, vairuojantys kažkada tikrai išklausė pirmosios pagalbos pagrindų mokymus, tačiau neretai jie vyksta labai paviršutiniškai, be praktinių užsiėmimų, padedančių įtvirtinti įgytas žinias, be to, vargu ar daug informacijos iš jų užsifiksavo atmintyje. Kai kurios socialiai atsakingos įmonės taip pat rūpinasi savo darbuotojų pirmosios pagalbos įgūdžiais, vis dėlto, dažniausiai to nepakanka ir kai kurie iš mūsų šių svarbių žinių visiškai neturi, o apie tai net nesusimąsto. Nesusimąsto tol, kol nebūna per vėlu…
Ne išimtis ir aš – šios srities žinių turėjau tikrai mažai, tačiau per daug dėl to susirūpinusi nebuvau. Prieš keletą savaičių elektroniniame pašte perskaičiau Lietuvos draudimo laišką su kvietimu dalyvauti jų klientams ir klientų artimiesiems nemokamuose pirmosios pagalbos mokymuose, kuriuos organizuoja kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. Entuziastingai užsiregistravau (tiesa, artimiausių mokymų datos buvo užimtos, tad reikėjo kiek pavargti, bandant registruotis tolimesnėms) ne tik pati, bet užrašiau ir keletą savo šeimos narių.
Žinoma, praėjus keletui savaičių, mano entuziazmas dalyvauti kiek išblėso, o pavakarę po darbo taip norėjosi keliauti namo, bet nepasidaviau ir į mokymus nukeliavau.
Kaune jie vyko strategiškai labai patogioje vietoje – prie įvažiavimo į miestą, viešbučio „Hermis“ konferencijų salėje. Nuvykus ten maloniai nustebino Lietuvos draudimo atstovų rūpestis – buvome kviečiame atsigaivinti kava, arbata ir stalo vandeniu, pasivaišinti sausainiais. Mokymus vedė nuostabi – nuoširdi, kantri, savo darbui nepaprastai pasišventusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė – pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė, kuri, kaip išsiaiškinau, yra kvalifikuota visuomenės sveikatos specialistė, baigusi Kauno medicinos universitetą. Ji mus ragino būti ne pasyviems klausytojams, o aktyviai dalyvauti ir diskutuoti. Smagu, kad mokymai vyksta nedidelėse grupelėse (kaip nurodoma mokymų aprašyme – iki 12 žmonių), kad visi dalyviai galėtų sulaukti pakankamai dėmesio ir kiekvienam užtektų laiko pasipraktikuoti. Mūsų grupę sudarė 11 žmonių, kurie visi buvo nusiteikę aktyviai mokytis, be to, kupini geros nuotaikos ir pasižymintys puikiu humoro jausmu. Tokioje šaunioje kompanijoje laikas tikrai neprailgo, priešingai – nenorėjome, kad mokymai pasibaigtų ir neskubėjome skirstytis dar valandą po jų (orientacinė mokymų trukmė – iki 3 valandų, mes užtrukome bemaž 4 val.), vis užduodami papildomus klausimus, diskutuodami tarpusavyje ir su lektore. Taigi, ne tik pasisėmėme naudingų žinių, įgavome kiek daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir puikiai praleidome vakarą. Neabejotinai naudingiausia visiems buvo praktiškai pabandyti atlikti gaivinimą – dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, kurio mokėmės tol, kol pagaliau atlikome jį daugmaž teisingai. Mokymuose taip pat supratome, kad mūsų galvose įsišakniję ir daug neteisingos informacijos, ką ir kaip reikėtų daryti.
Žinoma, nesakau, kad po šių kursų jau tikrai mokėsime viską atlikti taip, kaip reikia, tačiau bent dalis žinių tikrai išliks atmintyje ir kritiniu momentu galbūt leis jei ne asmeniškai padėti gelbstint gyvybę, tai bent teisingai informuoti atvykstančius medikus apie nukentėjusiojo būklę, siekiant išvengti bereikalingų klaidų.
Nuoširdžiausias ačiū Lietuvos draudimui už realų rūpestį savo klientais ir jų artimaisiais bei Lietuvos Raudonajam Kryžiui už įgytas neįkainuojamas žinias, galinčias padėti išsaugoti gyvybę. Tokie mokymai būtini visiems be išimties, net ir tiems, kurie tiki, jog viską puikiai žino – žinios linkę užsimiršti, tad laikas nuo laiko jas pakartoti ir pagilinti tiesiog privalu.
Kviečiu visus neatidėlioti ir skubėti registruotis į šiuos pirmosios pagalbos AŠ GALIU PADĖTI mokymus savo mieste. Jie rengiami daugiau nei dešimtyje šalies miestų daugeliui patogiu laiku po darbo valandų, be to, dalyvavusieji šiuose mokymuose dar gauna ir įgytas žinias patvirtinantį pirmosios pagalbos mokymo programos sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.
Tiesa, noriu pabrėžti, kad šis įrašas nėra jokia reklama ir parengti jį manęs niekas neprašė, juolab, už tai nesumokėjo – tai tik mano širdingas rūpestis jumis, savo skaitytojais.
Nuoširdžiai – Jūsų Preilė ♥
preiles.wordpress.com 